Įrengiant namo laikančiąsias sienas būtina naudoti ne mažesnius nei 15 cm storio (ARKO M15)  silikatinius blokus. Blokų pasirinkimui turi įtakos projektuojamos namo perdangos.
Pasirinkus silikatinius blokus ARKO M15, namo perdangos turėtų būti:
• lengvosios gelžbetoninės plokštės;
• medinė, bet neilgesnė kaip 4,5 m;
• monolitinio gelžbetonio.
Kuomet perdangos neatitinka šių kriterijų reikia naudoti silikatinius blokus ARKO M18 (18 cm storio).
Be išorinių laikančiųjų sienų, dažnai būna suprojektuotos ir vidinės laikančiosios sienos ant kurių remiasi dvi perdangų plokštės. Šiuo atveju reikėtų laikančiajai sienai naudoti silikatinius blokus ARKO M24.

Plačiau apie silikatinių blokų ARKO M paskirtį rasite čia.

Paminėsime keletą techninių duomenų.
Namo ilgaamžiškumas priklauso nuo sienos tvirtumo (gniuždomasis stipris) ir atsparumo temperatūros pokyčiams (šaldymo – šildymo ciklai).
Palyginimai pateikti lentelėse „Gniuždomasis stipris“ ir „Šaldymo – šildymo ciklai“
Gniuždomasis stipris:

Pavadinimas	ARKO M	Keramzitbetonis	Akytas betonas	Dujų silikatas	Keraminiai blokai
Gniuždomasis stipris (N/mm²)	12,5 ÷ 17,5	3,0 ÷ 5,0	1,7 ÷ 3,5	1,5 ÷ 3,5	7,0 ÷ 10,0

Šaldymo – šildymo ciklai.

Pavadinimas	ARKO M	Keramzitbetonis	Akytas betonas	Dujų silikatas	Keraminiai blokai
Šaldymo– šildymo ciklai	50	50	25 ÷ 35	25 ÷ 35	25

Pastaruoju metu iš didelę svarbą turinčių privalumų yra garso izoliacija.
Garso izoliacija.

Pavadinimas	ARKO M 24 cm storio	Fibo  5 N/mm² 20 cm storio	Ytong akyto betono 500 kg/m³ 24 cm storio	Matuizų dujų silikato 500 kg/m³ 24 cm storio	Rokų keraminiai blokai 25 cm storio
Garso izoliacija Rw (dB)	56	52	45	46	48
Pastaba	Sienos tinkuotos 1 cm storio tinku iš abiejų pusių.	Sienos tinkuotos 2 cm storio tinku iš abiejų pusių.	Sienos netinkuotos.	Sienos tinkuotos 1 cm storio tinku iš abiejų pusių.	Nustatyta pagal analogus...

* - kiti gamintojai garso izoliacijos duomenų neskelbia.

Tai tik keletas silikatinių blokų ARKO M privalumų. Daugiau galite rasti čia.

Šiuo metu rinkoje yra platus apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Jas galima pasirinkti praktiškai kiekvienam sienos konstrukcijos atvejui, tiek naujai statybai, tiek apšiltinant senesnius namus.
Kalbant apie namo sienas pastatytas iš mūro blokų ARKO M, tai individualioje statyboje rekomenduojama naudoti trisluoksnį mūrą, kuris susideda iš laikančiosios konstrukcijos, šiuo atveju bloko ARKO M, šilumos izoliacinės medžiagos ir apdailos plytų. Pasirinkus tokį konstrukcinį sprendinį namo siena bus šilta ir ilgaamžė.
Tokiam sprendiniui reikėtų rinktis mineralinę vatą arba putų polistireną, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į pačios medžiagos šilumos izoliacijos koeficientą ir norimą pasiekti sienos varžą. Šiuo metu gyvenamųjų pastatų išorinės sienos varža turėtų būti R = 5,0 m²K/W.
Pav.: galima apšiltinti 17 cm storio mineraline vata, kurios šilumos perdavimo koeficientas 0,037 W/mK arba 20 cm storio putų polistirenu, kurio šilumos perdavimo koeficientas 0,039 W/mK.
Tuomet gautume bendrą sienos varžą R = 5,1 m²K/W. (čia apdailos ir oro tarpo nevertinome).

Numatomą sienos šilumos varžą galite apsiskaičiuoti:

Ši problema gana dažna tiek daugiabučiuose, tiek ir individualiuose namuose. Problema yra dar ir ta, kad dažnai žmonės ir nesusimąsto kokią žalą daro drėgmė ne tik konstrukcijoms, bet ir sveikatai.
Problemos sprendimas tūrėtų būti kompleksinis, t.y. tinkamas pačios patalpos hidroizoliacijos įrengimas, kas visiškai priklauso nuo Jūsų ir geras patalpos vėdinimas.
Drėgmė kambariuose ne tik, kad gadina apdailą, bet ir sudaro geras sąlygas atsirasti ir daugintis bakterijoms ir pelėsiams, kurių sporos paplinta aplinkoje, kas gali sukelti pavojų sveikatai (ypač alergiškiems vaikams).
Pelėsiniai grybai ir jų  sporos lengvai prisitaiko ir gerai dauginasi drėgmėje. Drėgnose patalpose, lyginant su normalia aplinka, sporų koncentracija padidėja tūkstantį kartų. Per didelis kiekis pelėsinių sporų, sąlygoja akių, kvėpavimo takų dirginimą ir pneumoniją. Didelis pelėsių paplitimas kambariams suteikia specifinį kvapą. Tam, kad išvengti sveikatos problemų ir pastato defektų, neišvengiamas vandens izoliacijos įrengimas drėgnose patalpose.

Patalpų skirstymas į zonas
Taupant darbo ir medžiagų sąnaudas drėgnas patalpas rekomenduojama suskirstyti į zonas. Drėgnos patalpos tai: vonios kambariai, dušai, saunos ir jų prieškambariai, skalbyklos.
Šios patalpos dalinamos į drėgnas ir šlapias zonas. Šlapios zonos – tai plotas, kur vandens poveikis yra didžiausias – pvz. dušas ir jo aplinka. Skirstoma atsižvelgiant į santechnikos išdėstymą. Šlapiai zonai visuomet priskiriamos grindys ir 10 cm sienos virš jų. Kaip taisyklė – šlapios zonos skaitomos ir tos vietos, kur gali pakliūti vandens lašai. Šlapioms zonoms reikalinga labai gera izoliacija.
Likę sienų plotai ir lubos priskiriamos drėgnai zonai. Tai zonos kurias veikia ar gali veikti vandens garai.
Kai planuojama patalpa, labai svarbu, kad drėgmei jautrios konstrukcijos, tokios kaip durys ir langai, būtų kuo toliau nuo tiesioginio sąlyčio su vandeniu.

Darbų atlikimas

Stogas – viena svarbiausių namo konstrukcijų. Šlaitinių stogų dangų pasirinkimas yra tikrai didelis. Stogą galima dengti bituminiais banguotais lakštais, bituminėmis čerpelėmis, betoninėmis ir keramikinėmis čerpėmis, šiferiu, skarda ir t.t.. Kai didelis pasirinkimas iškyla klausimas, kokią dangą pasirinkti.
Atsakymas yra paprastas – čerpės.
Čerpės jau kelis tūkstantmečius karaliauja ant stogų, tuo įrodydamos savo pranašumą prieš daugelį kitų medžiagų. Jos užtikrina puikią stogo ir viso namo išvaizdą, puikiai harmonizuoja su gamta, yra ekologiškos bei ilgaamžės. Norint įrengti namo stogą sau ir savo anūkams tai vienintelis ir teisingas pasirinkimas. 
Čerpės būna dviejų rūšių: tai turtingomis tradicijomis pasižyminčios keraminės čerpės ir „jaunos“ betoninės čerpės. Dabartinio žinių lygio ir techninių galimybių dėka betoninės čerpės – tai tiesiog ideali gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų šlaitinių stogų danga.  
Betoninės čerpės sukurtos remiantis tradicinių molinių (keraminių) čerpių formomis bei techniniais sprendimais. Lyginat jas – išvaizdos skirtumas tikrai nedidelis, o iš toli praktiškai neįmano atskirti. Ilgaamžiškumo atžvilgiu, tiek molinių tiek ir betoninių čerpių, yra beveik vienodas apie 60 - 100 metų. Atlaikydamos 150 šaldymo – šildymo ciklų jos užtikrina ilgalaikę namo apsaugo nuo išorės poveikio. Taip pat čerpės puikiai izoliuoja triukšmą bei yra atsparios ugniai.
Čerpių gamyboje naudojama betono masė su spalvinių pigmentu dėl to net ir po daugelio metų čerpių stogas išlaikys savo spalvą. Suformuotos čerpės ant „drėgno“ betono dažomos ir transportuojamos į kameras. Sukietėjusios ir ištrauktos iš kamerų čerpės dar kartą dažomos, džiovinamos ir pakuojamos.
Norint puikiai atrodančios, ilgaamžės, solidžios ir nebrangios stogo dangos, betoninės čerpės – tinkamas pasirinkimas tiek naujam, tiek ir restauruojamam namui.

Anksčiau sienų apsaugai dažniausiai naudota tik bituminė prilydoma hidroizoliacinė medžiaga. Kaip taisyklė po kurio laiko vidinėse rūsio sienose atsirasdavo drėgnos dėmės, o kartais ir vandens pratekėjimas, kurio tikslią vietą sunku nustatyti.
Ši problema atsiranda dėl keleto priežasčių:
- susidarant įtrūkimams, įplyšimams, išsiskiriant sujungimams apsauginėse membranose. Tai įvyksta todėl, kad nėra drenuojančių dangų ir dėl pamato užpildo (grunto) iš išorės.
- drėgmės kondensavimasis, esančios patalpos viduje, ant sienų paviršiaus žemiau žemės lygio.
Drenuojantys lakštai su įdubimais (dar vadinami koriu) yra idealus sprendimas. Tai puiki pamatų hidroizoliacinė ir apsauginė danga. Jie nepūva, atsparūs mechaniniam poveikiu. Lyginant su prilydomomis dangomis, pamatą užverčiant gruntu, drenuojantys lakštai yra atsparūs įtrūkimams ir įplėšimams.
Montavimo metu, lakšto iškilimai glaudžiami prie sienos, dėl to sukuriama pamato ventiliacija bei šilumos izoliacija, sumažinant drėgmę užtikrinamas geras vidaus patalpų mikroklimatas.
Drėgmė esanti grunte savo kelyje sutinka barjerą, kuris nepraleidžia jos į pamatus. Per hidroizoliacinę dangą drėgmė teka žemyn į drenažo vamzdį.